Kauno apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija lapkričio 23 d. surengė nuotolinę mokslinę-praktinę konferenciją „Antimikrobinio atsparumo problema – antibiotikai aplinkoje“, skirtą Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei (lapkričio 18–24 d.) paminėti.

Daliai žmonių yra tekę susidurti su staiga prasidėjusiu aštriu, deginančiu, duriančiu arba buku skausmo priepuoliu krūtinės ląstos srityje. Viena iš galimų tai išprovokavusių priežasčių – tarpšonkaulinė neuralgija – būklė, kylanti dėl nervų pažeidimo. Tokie skausmo priepuoliai gali būti trumpalaikiai arba nuolatiniai, o sunkiais atvejais užsitęsus pažeidimui gali būti paveikiama ir motorinė nervų funkcija.

Susilpnėjęs matymas ar rizika prarasti regėjimą – vieni labiausiai visuomenę gąsdinančių sveikatos sutrikimų. Nors situacija gerėja, visgi Lietuvos gyventojai dar nėra pratę reguliariai tikrintis akis. Medicinos diagnostikos ir gydymo „Hila“ gydytoja oftalmologė Dovilė Jakštienė aptarė pavojingiausias ir sparčiausiai besivystančias ligas, kurių laiku nepastebėjus gali grėsti ne tik negrįžtamas regos susilpnėjimas, bet net ir apakimas.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio 18–24 dienomis minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr. Greta Vizujė pasidalino įžvalgomis apie perteklinį antibiotikų vartojimą ir įvardijo dažniausiai žmonių daromas klaidas vartojant šiuos vaistus.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors liga daugiausiai diagnozuojama rūkantiems pacientams, ji vis dažniau nustatoma ir šio žalingo įpročio neturintiems asmenims. Pasak gydytojos pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 kartų per minutę.

Antibiotikai yra vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, o kartais ir augalai. Atkreipiame dėmesį, kad antibiotikai skirti tik bakterinių infekcijų gydymui. Todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, minėdamas Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, lapkričio 18–24 d., ragina užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos, bei kviečia dalyvauti renginiuose.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, per kurį vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata. Pasak gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, kalbėti apie prostatos vėžį būtina, nes tik taip pavyks paskatinti kuo daugiau vyrų dalyvauti prevencinėje programoje ir sumažinti mirštamumą nuo šios ligos.

Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kurią gali patirti gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Specialistai pabrėžia, kad plaučių uždegimas labiausiai pavojingas nusilpusiam organizmui, tad siekiant apsisaugoti rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, subalansuotai maitintis. Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokai, gali apsaugoti ir skiepai.